BE PAVADINIMO (II)_IDEOlogija

Birutė Birgelytė
birute.birgelyte@fc.vdu.lt


Autorė: K. A.

I want love on my own terms
After everything I’ve ever learned (…)
But I want love, just a different kind
I want love won’t break me down
Won’t brick me up, won’t fence me in
I want love that don’t mean a thing
That’s the love I want, I want love

Elton John, „I Want Love

Viskas tartum sustingo: prie tamsiai rudų staliukų besėdinčių žmonių kalbos netikėtai nutilo, jų kūnų gyvumas išgaravo kartu su aitriuoju kavos kvapu, kuris dar prieš minutę besiskverbdamas į šnerves, maloniai jas kuteno. Tuštuma, sunkiai žodžiais nusakoma tuštuma, giliai smelkėsi į ją, savo aštriais nagais bedraskydama kiekvieną mažiausią jos kūno ląstelę, taip keldama nepakeliamą skausmą. Netrukus visas jos dėmesys buvo nukreiptas į lėtai iš rankų slystantį baltą, apvalų kavos puodelį. Akimis ji lydėjo jį iki pat rupaus paviršiaus grindų. Nepakenčiamą, visą jos esybę persmelkiančią tylą staiga nutraukė jo sukeltas triukšmas. Po grindis pasklidusiose įvairiabriaunėse šukėse ji pamatė visą savo pasaulį, kurį taip mylėjo ir brangino. „Mama,… mama…“, – girdėjosi kažkur tolumoje. Po ilgos pauzės ji pagaliau pakėlė savo pilkas akis į priešais besėdintį žmogų, kuris staiga tapo jai visiškai svetimas. Šios apmaudžios tiesos suvokimas skaudžiai pervėrė jos širdį, nugara nuriedėję keli šalto prakaito lašai suvirpino jos visą kūną. Sunkiai nurydama gerklėje besirenkančią įtampą, ji pagaliau ryžosi paklausti: „Kodėl?“

– Todėl, kad aš jį myliu. Esu su juo laimingas. Toks, koks niekada nebuvau su jokia moterimi.
– O Ilona, Dalia ir visos kitos?! Kas tau jos buvo? – Priedanga?
– Tikrai, ne. Aš jas mylėjau. Kiekvieną skirtingai, bet tikrai nuoširdžiai. Tačiau tai nebuvo tai, ko aš ieškojau.
– O ko tu tada ieškojai?
– Žmogaus, šalia kuriuo būdamas jausčiausi visiškai laisvas, suprastas, besąlygiškai mylimas, kurio menkiausias prisilietimas žadintų manyje nepaprastą šilumą, švelnumą, kurio artumas užpildytų mano vidų taip, kad man nieko daugiau ir nereikėtų, – ištaręs šiuos žodžius vienu atodūsiu, jis pasižiūrėjo į gilaus liūdesio perkreiptą motinos veidą. Šis vaizdas spaudė jam širdį, bet jis suprato, kad kitos išeities nėra – ji privalo žinoti tiesą, kad ir kokia skaudi ji bebūtų. Po kelių minučių jis tęsė toliau: „Mama, aš tikrai norėjau ir labai ilgai stengiausi sukurti tokius santykius, kaip ir visi kiti. Bet aš esu kitoks. Tik po daugelio metų pagaliau supratau, kad ir aš galiu būti laimingas, ir aš šios progos nepraleisiu. Norėčiau, kad tu mane suprastum,… neatstumtum…“ – jo balsas pradėjo virpėti.

Pauzė. Nemaloniai užsitęsianti pauzė atkakliai traukė jį į nesibaigiančią bedugnę. Tikėjosi jis bet kokios motinos reakcijos, tik ne tokio abejingumo jos veide, ne tokio iš viso jos kūno dvelkiančio šaltumo, ne tokios žvilgsnio tuštumos. Kritimo greitis padidėjo. Pats tuo stebėdamasis, jis nekantriai pradėjo laukti skaudaus atsitrenkimo – savo kančių pabaigos. Norėjo pagaliau pajusti bet kokį pagrindą. Tačiau kritimas tęsėsi toliau. Trumpam nukreipęs akis į motinos veidą ir pamatęs lėtai raukšlių vaga beriedančią ašarą, kojomis jis pagaliau pradėjo justi netvirtą atramą. Palengva atitraukusi kėdę, ji atsistojo ir priėjo prie sūnaus stipriai jį apkabindama. Jos galvoje besisukiojančios įvairios prieštaringos mintys pagaliau nurimo, kvėpavimas tapo gilesnis, sustingusios žmonių figūros vėl pradėjo judėti.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s

%d bloggers like this: