Mano grupiokas – homoseksualas

Renata Novogreckaitė
renata.novogreckaitė@gmail.com

„Koks žmogus apskritai gali būti laimingas diskriminuojamas?“ – sulaukiu gėjaus atsakymo į klausimą, ar homoseksualūs žmonės gali būti laimingi nuolat sulaukiantys prieštaringo visuomenės požiūrio į tokius santykius, ypač gyvenant Lietuvoje. Šiame straipsnyje pateikiami lietuvio gėjaus,  studentės, kurios geriausias draugas gėjus, bei olandės lesbietės mintys, išgyvenimai, tiesos apie homoseksualų gyvenimą. Perskaičius reikalauju susimąstyti, ar jūs, skaitytojai, pakankamai vertinate laisvę?


Ar homoseksualai yra laimingi Lietuvoje? (Luko Pečiulaičio nuotr.)

Įgyta ar įgimta?

Homoseksualumas – lytinis potraukis tos pačios lyties asmenims. Iki šiol nėra išaiškintos priežastys, lemiančios tokią lytinę orientaciją. Tiksliau, yra susiformavusios kelios versijos, aiškinančios homoseksualumo priežastis, tačiau vieninga nuomonė taip ir neprieinama. Toliau vykdomi tyrimai bei įvairios diskusijos.

Religijų propaguotojai linkę manyti, jog ši lytinė orientacija įgyjama, priklauso nuo tėvų auklėjimo vaikystėje, susiformuoja pirmųjų lytinių išgyvenimų metu. Jų nuomone, homoseksualumas – liga, kurią galima ir būtina gydyti. Sergejus Lazarevas savo kygoje „Karmos diagnostika“ rašo: „Homoseksualizmas gali atsirasti kaip bandymas kompensuoti mirštančią meilę ir vieno žmogaus prieraišumą kitam. Žmogus turi mylėti visus žmones. Jeigu nėra šios vidinės humaniškos meilės, tuomet kaip bandymas ją kompensuoti gali atsirasti homoseksualizmas. Tačiau tai liga, nukrypimas nuo normos.“ Psichologų nuomonė šiuo klausimu skiriasi: žmogų, pripažinusį polinkį tos pačios lyties asmenims,  nereikėtų stengtis perauklėti ar kitaip gydyti – tai sukeltų psichologinę traumą.

Beveik visi mokslininkai sutinka, jog homoseksualais gimstama – priežastys slypi genuose, aplinkos faktoriai nesukelia homoseksualumo. Tai patvirtina ir mokslininko William Reiner atliktas tyrimas. Dėl tam tikrų genitalijų deformacijų tiriamai grupei žmonių tik gimus chirurginiu būdu buvo pakeista lytis iš vyriškos į moterišką. Šie žmonės nieko nežinojo apie savo ankstesniąją lytį ir buvo auginami kaip moterys. Subrendus tiriamuosius traukė moterys. Tyrėjas prof. dr. Qazi Rahman aiškina medicinines homoseksualumo priežastis: „Hormonų, susijusių su žmogaus lytimi, tokių kaip testosteronas, kiekis vaisiaus vystymosi laikotarpiu, daro įtaką seksualinei orientacijai. Visi gimtų moterimis, jei ne testosteronas. Nėštumo laikotarpiu tam tikras testosterono kiekis patenka vaisiui. Testosterono kiekis, kuris tenka vaisiui gimdoje, nulemia jo vyriškumą.“

Homoseksualų skaičius

„Pasaulyje apie 10 proc. žmonių – homoseksualai“, – teigia daugelis seksologijos autoritetų. Tačiau homoseksualų paplitimą iš esmės yra sunku tiksliai nustatyti, nes daugelis slepia savo lytinę orientaciją, vengia dalyvauti apklausose. Skirtingų tyrimų duomenimis, homoseksualai pasaulyje gali sudaryti nuo 1 iki 17 proc., skaičiuojant ir biseksualius – 21 proc. Homoseksualių ir biseksualių moterų skaičių nustatyti kebliau, manoma, kad jis gali siekti 18 proc. 2002 metais Amerikoje atlikto tyrimo duomenys parodė, jog 21 proc. amerikiečių vyrų yra gėjai, o 22 proc. moterų – lesbietės. Tačiau vis dėlto labiausiai paplitusi jau anksčiau minėta statistika, jog homoseksualai sudaro apie 10 proc. pasaulio žmonių.

Homoseksualai jaunimo tarpe

Visi žinome, jog Lietuvoje apskritai visiems žmonėms nėra lengva gyventi, o ką jau kalbėti apie homoseksualus – neigiamas visuomenės požiūris, nepalankūs įstatymai. Jaunimas susiduria su dar įvairesnėmis problemomis. Ar tos pačios problemos kankina ir homoseksualų jaunimą?


„Jei kas nors tave pamatytų su vyru, tu netektum pusę draugų…“ (Luko Pečiulaičio nuotr.)

Kalbintas 22 metų studentas iš sostinės Matas (vardas pakeistas), teigė visą gyvenimą žinojęs esąs gėjus. Jo žodžiais apie homoseksualų diskriminaciją Lietuvoje pradedamas ir šis straipsnis. Mato nuomone, Lietuvoje apskritai žmogus yra niekas, o jei tas niekas dar ir homoseksualus, lieka viena išeitis – išvykti. „Turiu daug draugų, kurie išvyko į užsienį ne todėl, jog Lietuvoje jų materialinė padėtis buvo bloga – jie turėjo puikius darbus, bet jų netenkino emocinė atmosfera jų atžvilgiu“, – sakė Matas. Šiuo metu apie jo lytinę orientaciją žino tik artimiausi žmonės – mama, keturios grupiokės, pora kaimynų iš bendrabučio, kurie taip pat gėjai, bei keletas buvusių klasiokų. Paklaustas apie gyvenimo partnerius, ar lengva juos susirasti, liepė įsivaizduoti save jo kailyje: „Pati pagalvok, ką dabar darytum ir nuo ko pradėtum, jei gyventum homoseksualioje visuomenėje ir tau reikėtų susirasti vaikiną. Tavo tėvai lauktų kol tu susirasi draugę, prie tavęs lįstų moterys, o tu turėtum vaidinti, jog tau tai velniškai patinka. Jeigu kas nors tave pamatytų su vyru, tu netektum pusės draugų, gal net darbo ar galimybės toliau tęsti studijas, galų gale tave kas nors gatvėje sumuštų. Tiesiog viskas, ką tu gali daryti laisvai ir tau yra savaime suprantamas dalykas, mums yra labai komplikuota“.

Homoseksualai Nyderlanduose ir Lietuvoje

Apie visuomenės požiūrį į homoseksualus Nyderlanduose pasakojo 23 metų olandė lesbietė Claudia: „Visi žino, jog aš lesbietė, neslepiu savo pažiūrų nei nuo draugų, grupiokų, dėstytojų. Turiu draugę jau daugiau nei 3 metai, viešumoje galime rodyti savo jausmus nesivaržydamos“. Nupasakojus Lietuvos visuomenės požiūrį į homoseksualus, paprašiau įsivaizduoti savo gyvenimą Lietuvoje: „Sunkiausia būtų visą gyvenimą vaidinti, būti kažkuo kitu – aktore. Manau, jog kelčiausi gyventi į kitą šalį, kurioje galėčiau laisvai gyventi, reikšti savo jausmus nieko nebijodama“. Paklausta apie diskriminaciją, atsakė, jog jos savo šalyje nejaučianti, nes daugumai šalies gyventojų homoseksualūs santykiai yra normalu.

22 metų studentė Neringa, kurios grupiokas ir geriausias draugas gėjus, tikrai nemanė, jog homoseksualiam jaunimui Lietuvoje taip lengva gyventi kaip Nyderlanduose: „Dėstytojai tikrai nežino, jog jis gėjus, geriau ir nesužinotų, manau, diskriminacijos atsirastų daug. Nebent dėstytojas taip pat gėjus, tada tikrai susilauktų palaikymo. Apie jo orientaciją žino nedaug grupiokų, gal tik kokie 5 ir tai visos panelės“. Neringa jau buvo pora metų bendravusi su grupioku, kai su draugėmis išsiaiškino, kad jis gėjus, tačiau jų santykiai nepasikeitė, gal net sustiprėjo:„Viskas paaiškėjo, kai pradėjom klausinėti, kodėl jis niekada nekalba apie merginas, kokios jam patinka, kodėl jis niekada su jokia mergina nedraugavo. Žodžiu, pradėjome įtarti, tada jis ir pasisakė. Keista, bet ta žinia nė kiek nešokiravo, ir tikrai niekaip nepakeitė mano požiūrio į jį. Ir jis pats sakė, kad mums sužinojus šitą jo paslaptį, jaučiasi kur kas laimingesnis, nes tas nuolatinis dalies savęs slėpimas net ir nuo geriausių draugų, varo iš proto“.

Pabaigai

Tikrai ne visą jaunimą kankina tos pačios problemos. Sustok ir pagalvok, ar tavo vargai neatrodo niekis. Pasistenk žvelgti giliau. Ne kuo geresniame koliokviumo įvertinime slypi gyvenimo esmė. Taigi, vis dėlto, ar tu, skaitytojau, pakankamai vertini laisvę?

***

Bakalauro studijų praktiką su drauge atlikau Nyderlandų įmonėje. 3 mėnesiai – ilgas laiko tarpas. Susiradome draugų, jų tarpe buvo ir homoseksualų. Kai tema tampa artima, tavo pažįstamų, draugų rate atsiranda homoseksualių asmenų, visai kitaip šiuo klausimus pradedi dėlioti mintis. Homoseksualumo tema man tapo asmeniškai artima. Ko išmokau rašydama straipsnį? Jog BŪTINA išklausyti abi puses. Dar geriau – tai padaryti kalbantis gyvai su žmogumi. Negali daryti išvadų pasikliaudamas vien spauda, vien nuogirdomis, ypač tokia sudėtinga ir jautria visuomenei tema.

Reklama
  1. O aš sutinku su požiūriu, kurį palaiko religija, bet ne todėl, kad jį palaiko religija, ir ne todėl, kad kažkiek palaiko visuomenė, ir ne dėl spaudos, ne dėl nuogirdų, ir taip toliau. Tiesiog pati tuo tikiu. Laisvė yra gerai, laisvas pasirinkimas yra puiku. Bet yra ribos, kuriomis mus apribojo gamta:) Seksualumas žmogui iš esmės duotas tam, kad gimdytumėm vaikus ir vyktų žmonijos tąsa. Tos pačios lyties asmenys vaikų nesusilauks. Todėl manau, kad tai iš tiesų nėra normalu, priežastys lyg ir nėra visai išaiškintos, kodėl gimsta homoseksualai, bet netikiu, kad taip turėtų būti… Aš nesu ta homofobė, kuri bijo homoseksualų, ar jiems jaučia panieką, aš juos užjaučiu. Bet taip, tikiu, kad jie turėtų bandyti gydytis. Galbūt tai ir nėra pagydoma, tačiau ne, tai nėra normalu. O homoseksualams yra sunku, manau, ne dėl išorinių priežasčių, o dėl vidinių. Juk niekas jų nežudo dėl to, kad jie tokie yra, manau, kad yra daug tokių, kurie jiems jaučia tiesiog užuojautą. Sumušami žmonės šiais laikais dėl įvairių priežasčių:) Bet va manau, kas jiems sunku iš tiesų – tai patiems pamilti save su ydomis, su problemomis. Jie jaučiasi esantys blogi ir bijo būti atstumti, jeigu patikės, kad turi problemą. Tada prasideda depresija, nenoras gyventi ir t.t., ir jiems lengviausias būdas to išvengti – visam pasauliui įrodynėti, kad jie NORMALŪS, tokie, kaip visi, ir kad problemos nėra. Taigi, tikiu, kad ta homoseksualų bloga savijauta daugiau ne visuomenės, o jų pačių vidinių fobijų padarinys. Bet jeigu visi žmonės bėgtų nuo problemų, o ne jas taisytų, tai tada visuomenė vis labiau degraduotų (galbūt tai vyksta?)

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s

%d bloggers like this: