Už (ne)laisvę Lietuvai!

Birutė Birgelytė
birute.birgelyte@fc.vdu.lt


Autorė: K. A.

Neseniai mūsų viešąją erdvę sudrebinusiai Mariuszo Januszo Mikutovichiaus trečiajai tautiškai giesmei tikriausiai abejingų neliko. Super, idealu :))). Geras atkirtis visoms politikų beprotybėms ir didelė nuoširdaus juoko dozė :)))). […] Gera parodija. Štai šitokia idiotiškai juokinga atrodytų Lietuva, jeigu pasiduotų polonizatoriams tomašefskininkams […]. Būtent tokiomis panegirikomis buvo sutikta Mikutavičiaus ir laidos „Dar pažiūrėsim“ komandos avantiūra. Be abejonės, reikėtų pagirti projekto sumanytojų humoro jausmą – turbūt nieks nesitikėjo, kada nors gyvenime išgirsti būtent tokią numylėtų „Trijų milijonų“ aranžuotę. Bet tai yra juodasis humoras: kontrasto, dažnai virstančio paradoksu, pagrindu yra išryškinami patys tamsiausi visuomeninio gyvenimo aspektai.

Man pačiai ši „dainuojanti“ avantiūra kelia graudų juoką. Puikiai suprantu idėją – nepasiduoti radikaliems kai kurių Lietuvos lenkų ir Lenkijos politikų užmojams. Turbūt reikėtų sveikinti Lietuvos visuomenę pasiekus politinę brandą – pagaliau ji sugeba deramai ginti savo nacionalinius interesus. Bet ar iš tikrųjų taip yra? Ar akylai gindami lietuvišką Lietuvą, mes nepaminame kitatautės Lietuvos teisių? Tautinės mažumos – tai neatsiejama lietuviško kraštovaizdžio dalis. Vadinasi, Lietuva – yra mūsų VISŲ, todėl turėtume stengtis ieškoti abipusio supratimo, kad visiems būtų gera joje būti. Taigi aš Tomaševskio pareiškimo, kad tai lietuviams reikėtų integruotis prie vietinės lenkų bendruomenės, nevertinčiau kaip akibrokšto Lietuvos nepriklausomybei – gyvenimas demokratinėje visuomenėje yra grįstas nuolatinėmis kompromiso paieškomis. Veikiau laikyčiau jį kvietimu apmąstyti, ar iš tikrųjų patys lietuviai yra atviri dialogui su vietos lenkais. Integracija – tai abipusis procesas. Todėl mums visiems derėtų susirūpinti savo pasirengimu taikiai sugyventi su tautiškai sąmoninga vietos lenkų bendruomene. Tai leistų patikrinti savo pačių tautinį sąmoningumą: sužinotume, kiek mumyse pačiuose vis dar yra nacionalistinių daigų, paliudijančių tamsuoliškumą, primityvų, stereotipinį mąstymą.

Yra toks posakis: Kalbėk ne abstrakcijomis, o pavyzdžiais. Gerai, pabandysiu. Manau, kad geriausiai galėčiau pailiustruoti savo žodžius, sugretindama Lietuvos lenkų ir Lenkijos lietuvių tautinių mažumų gyvenimus.

1 punktas: švietimas. Kokie yra panašumai bei skirtumai? Abi tautinės mažumos turi teisiškai užtikrintą švietimą gimtąja kalba. Lietuvos lenkai ištisus metus mokosi iš lenkiškų vadovėlių, Lenkijos lietuviai – taip pat. Lenkijos vidurinėse mokyklose valstybinis lenkų kalbos egzaminas yra vienodas visiems mokiniams, tautinėms mažumoms jokios lengvatos nėra taikomos. Vienintelės lietuviškos vidurinės mokyklos Lenkijoje – Punsko Kovo 11-osios licėjaus – mokinių teisė pasirinkti kalbą, kuria norėtų laikyti baigiamuosius egzaminus, tebelieka tik tuščia Lenkijos valdžios deklaracija: jau virto tradicija gauti egzaminų blankus gramatiškai ir ortografiškai netaisyklinga lietuvių kalba. Lietuvos lenkai turi galimybę įgyti universitetinį išsilavinimą savo šalyje gimtąja kalba.

2 punktas: gatvių, vietovardžių pavadinimai. Lenkijos lietuviai jau kelerius metus džiaugiasi dvikalbiais vietovardžių užrašais. Lietuvos lenkai lentelėmis vien tik su lenkiškais gatvių bei vietovardžių pavadinimais džiaugiasi nuo senai. Skirtumas tik tas, kad nelegaliai.

3 punktas: vardų bei pavardžių užrašymas. Lietuvos lenkai imasi įvairių politinio spaudimo priemonių, norėdami įteisinti savo vardų ir pavardžių užrašymą gimtosios kalbos raidynu. Lenkijos lietuviai, lygiai taip pat kaip ir kitos šalyje gyvenančios tautinės mažumos, jau kelerius metus gali užrašyti savo vardus ir pavardes bei pakeisti juos pagal gimtosios kalbos gramatikos taisykles supaprastinta tvarka.

Kad ir kaip būtų liūdna pripažinti, šis sugretinimas tarnauja Lietuvos nenaudai. Taigi Tomaševskio kaltinimas-kvietimas Lietuvos visuomenei nėra toks beprasmis. Ypaš jis taps aktualus Lenkijai perėmus pirmininkavimą ES Tarybai nuo š. m. liepos 1 d. Tada apie lietuvių (ne)gebėjimą integruotis sužinos plati Europos publika. Žvelgiant iš pragmatinės pusės, Lietuva gali patirti daug įvairių ekonominių bei politinių nuostolių – lenkiška antireklama tikrai suveiks. Galbūt tada kiekvienam iš mūsų reiks mokytis dainuoti  „Tris milijonus“ lenkiškai, norint įtikinti Europos bendruomenę, kad tikrai nesame rasisitų ar ksenofobų tauta. Nauja tautiškos giesmės aranžuotė gali padėti išgelbėti mūsų reputaciją. Žinoma, juokauju. Sąmoningai taip dramatizuoju, norėdama išrykinti Lietuvos nesugebėjimo bendradarbiauti su lenkų tautine mažuma svarbą mūsų (ne)tolimai ateičiai. Tikiu, kad bendromis Mikutavičiaus ir „Dar pažiūrėsim“ komandos jėgomis sukurta muzikinė bomba neišsprogs, kad ja paliudyta saviraiškos laisvė padės peržengti ribas ir mūsų pačių lietuviškai (ne)laisvei.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: