Neatrastų genčių pokyčių laisvė

Modesta Aukštuolienė
modestike@gmail.com

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Brazilijos indėnai



Pokyčiai yra neišvengiami ir reikia juos išmokti priimti, nes jie daug ko išmoko ir suteikia galimybę tobulėti. Net jei jaučiamės tarsi būtume išstumti iš mums patogaus gyvenimo, jeigu mūsų reikalaujama daryti visai ne taip, kaip mes norime, tai dar nereiškia, kad viskas pakryps tik į blogąją pusę. Norint išlikti reikia prisitaikyti prie pokyčių. Jei išmoksime valdyti pokyčius, jų pasekmės gali pagerinti gyvenimą. Tereikia tikėti, kad viskas, kas vyksta – tik į gerą pusę.
Labai panašios mintys siūlomos tiek norintiems pasiekti laimingą gyvenimą bei asmenybės tobulumą, tiek siekiantiems sėkmingai valdyti net ir sudėtingas organizacijas. Galime daryti išvadą, kad pokyčiai labai svarbūs visose srityse. Tačiau kodėl pasaulyje vis dar egzistuoja neatrastų genčių, kurios nenori priimti civilizacijos pokyčių?

© Fiona Watson/Survival

Kodėl slepiasi nuo pokyčių?

Šiuo metu pasaulyje egzistuoja apie šimtas civilizacijos nepaliestų genčių. Nemanykite, kad šios gentys nežino, jog visai šalia jų verda kitoks „tobulesnis“ mūsų pasaulis. Jie puikiai žino, kad netoliese įsikūrę žmonės puoselėja kitokias tradicijas ir turi kitokią pasaulėžiūrą. Paprastai viena šalia kitos gyvenančios gentys susibičiuliauja tarpusavyje ir pasidalija vertingomis žiniomis bei patirtimi. Tačiau jos dažnai vengia moderniosios visuomenės narių, nes ne vieną kartą yra sulaukę žiauraus elgesio iš mūsų pusės, jos bijo būti išnaikintos ir išvytos iš savo namų.
Anot mokslininkų necivilizuotos gentys bijo būti atrastos, dėl kelių priežasčių. Visų pirma jos neturi imuniteto kai kurioms mums įprastoms ligoms, pavyzdžiui, tymams ir gripui. Nuo šių ligų per vienus metus mirė net pusė Matis genties narių, kai tarp jų pateko pašalietis. Žinoma, labiau nei ligos šiuos žmones baugina įsibrovėlių žiaurumas. Daugelio pasąmonėje įspausta kraupių žudynių patirtis. Tereikia prisiminti XIX a. vykusį gumos bumą (apie jį galite pasiskaityti čia), kai Amazonės miškuose masiškai ėmus kirsti kaučiukmedžius buvo išnaikinta 90 procentų indėnų genčių.
Dar visai neseniai, 1963-aisiais, nuo pramonininkų rankų nukentėjo Cinta Larga gentis. Arudoje, Aripuanano upės ištakose, kompanijos „Junqeuiera & Co“ darbuotojai, vadovaujami kompanijos vadovo Antono Mascarenho Junqueiros, išžudė visus jos narius. Pavadinęs indėnus parazitais, vyras užsakė dinamito ir susprogdino visą kaimą. O likusius gyvus negailestingai pribaigė savo rankomis.

© Fiona Watson/Survival

Gerbkime jų norą gyventi pagal savas tradicijas

Taigi, galime suprasti, kad pokyčių ir kontakto su mūsiškiu pasauliu laukinės gentys vengia dėl labai svarbių priežasčių. Klaidingai mano tie, kurie galvoja, kad civilizacijos nepaliestos gentys turi būti surastos ir supažindintos su moderniu gyvenimu. Šių genčių nariai patys pasirenka gyvenimo būdą ir jų „gelbėti“ nereikia. Didžiausia problema, kad civilizuoto pasaulio gyventojai mano, jog gentimis gyvenantys žmonės mąsto primityviai ir nesugeba nuspręsti, kas jiems geriau. Tarptautinė organizacija „Survival International“ gina genčių teises į unikalų gyvenimo būdą ir skatina jų, kaip pasaulio istorinio paveldo, išsaugojimą.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: