B. Sruoga – XX a. pirmosios pusės laisvės šauklys

Rūta Narmontaitė
ruta.narmontaite@fc.vdu.lt

“Ūgis milžino, bet liesumas šakalio. Basos kojos įspirtos į medines klumpes, kelnės siekia vos žemiau kelių, palikdamos nuogas blauzdas, švarkas iki juosmens, o rankovė tik tik pridengia alkūnes. Nykštuko rūbai teko milžinui, ir tas milžinas atrodo tikra baidyklė. <…> Sulysęs milžinas žiūri į mus ir, pasidairęs aplink, ar kas nemato, vos pastebimai linkteli galva. Na žinoma! Tai jis, rašytojas ir profesorius, tai Balys Sruoga!“,– taip žurnalistas ir redaktorius H. Blazas pradeda savo memuarus apie žymųjį lietuvių poetą, prozininką, dramaturgą, teatrologą, literatūros ir tautosakos tyrinėtoją, VDU ir Vilniaus universiteto profesorių, Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinį, parašiusį garsųjį atsiminimų romaną “Dievų miškas“.

Kaip žinome, Sruoga studijavo Peterburgo, Maskvos universitetuose. Vėliau, jau studijuodamas Miuncheno universitete, dalyvavo akademiniame gyvenime, buvo aktyvus studentų draugijos narys. Ten studentai skaitydavo pranešimus: kartą pirmininko pakviestas kunigas jėzuitas kalbėjo apie Dievo buvimą, V. Mykolaitis-Putinas – apie meną, o Sruoga – apie erotiką lietuvių liaudies dainose.
Miuncheno universitete būsimasis profesorius apgynė disertaciją tema „Lietuvių liaudies dainų poetika“, o profesoriaus vardą Sruoga gavo parašęs didelės apimties studiją „Lietuvių teatras Peterburge“.

Revanšas – tortas ant galvos

Pastebėta, kad Sruoga nebijodavo garsiai reikšti savo nuomonės, nuostatų. Atsiminimuose pabrėžiamas profesoriaus karštas temperamentas: kartą kažko susiginčijęs su Faustu Kirša, nusijuosė diržą ir rėžė jam, su sagtim sužeisdamas veidą.

Apie režisierių B. Dauguvietį Sruoga dažnai pasakydavo „Bestija…“ ir numodavo ranka. Būta ir kitokių ekscentriškų poelgių. Taip prisiminimuose rašė A. Gustaitis: „Aš nebuvau ten, taigi nemačiau, kur, sakoma, Balys Sruoga užmovė Liudui Girai ant galvos šokoladinį tortą.“ Taigi profesorius mėgo ilgiau atmintyje išliekančias revanšo formas. Kitur pasakojama, kad nesibijojo nei aukštų ponų iš ministerijos: „Staiga išgniaužęs sauja bufeto ilgoj lėkštėj drebučiuose įšaldytą naujagimio paršiuko galvą, prikišo ją dailiam kalbėtojui prie nosies net patrindamas. Girdi – pažįsti tu, baiboke, šitą giminę? Jis irgi taip pat mano, kaip ir tu!“ Šitaip Sruoga pasielgė tąkart, kai pareigūnas jo draugą režisierių A. Oleką-Žilinską pavadino „iš Maskvos parvežtais burlioko kailiniais“.

Du dešimtmečiai universitete

Sruoga su universitetu kontaktų turėjo beveik du dešimtmečius: čia dirbo nuo 1924 iki 1943 metų. Be Sruogos, Vytauto Didžiojo universitete dėstė žymūs rašytojai V. Krėvė-Mickevičius ir V. Mykolaitis-Putinas. Studentai pastebėję šiltus profesoriaus ir Humanitarinių mokslų fakulteto dekano Krėvės santykius: dažnai po paskaitų jie susitikdavę dekanate ir keliaudavę į restoraną.

Pats Sruoga yra prisipažinęs, kad dėstytojo darbas nebuvo jo tikrasis pašaukimas. Kai kurie amžininkai taip pat pritarė, kad Sruoga visgi nebuvo gimęs būti profesoriumi. Stovėdamas prieš auditoriją, jis prarasdavo žymią dalį savo originalumo ir spontaniškumo.

VDU Sruoga dėstė rusų literatūrą ir teatro istoriją. Studentai pastebėdavo didžiulę jo erudiciją, daugybę kūrybinių idėjų. Paskaitas skaitydavęs iš užrašų, spausdinimo mašinėle atspausdintų ant brangaus spalvoto popieriaus laiškams arba iš smulkiu raštu prirašytų užrašų knygučių juodais viršeliais. A. Miškinio atsiminimuose pasakojama, kad kartą profesorius, po pertraukos apsičiupinėjęs kišenes, nerado savo rankraščio, tad suglumo, išraudo ir atsiprašęs studentų išėjo. Užrašai buvo tarsi paskaitų „stuburas“, kuriuos dėstytojas pagyvindavo asmeniniais komentarais.

Skaitydavo susikaupęs, „įlindęs“ į knygą, retai pasižiūrėdavo į studentus. Paskaitą dažniausiai pradėdavo žodžiais: „Gerbiamieji, praėjusį kartą kabėjome apie…“ Dažnai kalbėdavo įsijautęs, užsimerkęs, kiek monotonišku ir ramiu tonu.

Dėstydamas rusų literatūros kursą, su studentais Sruoga dalijosi ne tik teorinėmis žiniomis, bet ir pasakojamais įspūdžius, naujomis interpretacijomis, stengėsi sužadinti studentų dėmesį ir smalsumą. Paskaitos buvo įdomios, mintis dėstė su humoru, šmaikštavo ir kalbėdamas, ir rašydamas, net tragiškas situacijas mokėjo pavaizduoti komiškai.

Ir patarti, ir pabarti

Savo didžiulėje bibliotekoje sukauptomis knygomis Sruoga leisdavo naudotis ir studentams. Apie tai atsiminimuose rašo Sruogos duktė Dalia, tėvą vadinusi tiesiog Baliu: „Tada nežinojau, kad universitete jį visi gerbė ir kiek prisibijojo „rūsčios“ išorinės išraiškos. Tačiau išeidami su knygom, tie jaunuoliai jau laisvai šypsojosi, ir jų akyse tviskėjo laimingi žiburėliai.“

Profesorius studentams leisdavo laikyti egzaminus ir ne sesijų metu, vertindavo gerais pažymiais. Yra faktų, kad paslapčia sunkiau besiverčiančius studentus rėmė. Nemėgo ponų, tai iš dalies liudija ir Sruogų tarnaitės pasakojimas: „Vieną kartą, duodamas giminaičiui studentui pinigų, Sruoga liepė jam su manimi nueiti į kiną. Šis pasakė neisiąs su tarnaite. Tada Sruoga išvadino jį piemeniu, nekultūringu asmeniu. Susierzinęs pasakė jam gerą pamokslą apie paprasto žmogaus vertę, kalbėjo, kad tarnaitė gali būti šimtą kartų garbingesnė už daugelį panelių.“

Pirmasis poeto A. Nykos-Niliūno įspūdis, pamačius Sruogą šuoliuojant laiptais, buvo toks: „Nemaniau, kad jis bus toks aukštas ir taip neprofesoriškai apsirengęs. Savo įdegusiu ir vėjų nugarintu veidu, berniukiškai padrikas, ranka tesušukuotais plaukais, trumpu neaiškios spalvos „Räubermanteliu“ ir šviesiomis žalsvomis akimis jis priminė ne tiek profesorių, kiek jaunyvą girininką arba apskrities agronomą.“ Visą gyvenimą profesorius liko paprastas aukštaitis.

Teatro seminare

Sruoga su meile ruošdavosi teatro seminarams: jo puoselėjamame seminare susirinkdavo gabiausias ir kūrybingiausias Lietuvos jaunimas. Buvo ten ir amžinųjų studentų, kurie mokydavosi universitete po 10 metų, nes nebuvo nustatytos mokslo trukmės. Vienas studentų net sakė: „Galėjai lankyti universitetą, kol tau barzda iki kelių užaugs“. Nors būta ir tokių, kurie čia ateidavo tik todėl, kad gautų nemokamus bilietus į Valstybės teatro spektaklius. Seminaro patalpos buvo įkurtos VDU didžiųjų rūmų palėpėj, Gedimino ir Donelaičio gatvių sankryžoje, atmosfera buvo visai kita, nei per paskaitas: „Čia ir Sruoga jautėsi kaip šeimoj, rūkydavo, juokaudavo. Ne per daug rūstus, jei kas ir ne taip nušnekėdavo, nesąmonę pasakydavo.“

Profesorius pasitikėjo teatro seminaro lankytojais, kartą nepasakęs, kad tai jo kūrinys, pirmiesiems davė įvertinti dramą „Milžino paunksmė“. Studentams kūrinį pripažinus, Sruoga drąsiai galėjo dalyvauti istorinės dramos konkurse, kur tikėjosi laimėti pirmąją vietą, todėl įsigijo mašiną, vadintą „fiatuku“. Deja, premijos negavo, todėl dar ilgai turėjo grąžinti skolas. Ir pats Sruoga nevengė kritikuoti studentų. K. Jankauskas taip rašė: „Sruogos nuomonė sukeldavo naujų jėgų antplūdį arba pritrenkdavo taip baisiai, kad aš nemiegodavau naktimis.“

Teatro seminaro lankytojus profesorius žavėjo vidine šiluma, paprastumu, subtiliu draugiškumu. Studentų pasakojama, kad profesorius įvedė tradiciją paskutinį mokslo metų užsiėmimą daryti kavinėje, kur studentų susirinkdavo dešimt ir daugiau, ir net pats apmokėdavo sąskaitą. Ne vienas atsiminimų autorius yra teigęs, kad profesorius buvo mylimiausias dėstytojas.

Straipsnį norėčiau užbaigti A. Gustaičio citata: „Bet Balys Sruoga buvo didelis ir regimas iš tolo. Jo balsas, nors kiek ir duslus, tarybiniam režimui reiškė daug daugiau negu Petrausko skardus tenoras.“ Norėtųsi pridurti, kad profesoriaus dryžuotais kalinio rūbais balsas ne tik tarybiniam režimui, bet ir Lietuvos kultūrai reiškė daugiau, nei daugelis kitų balsų.

Straipsnyje panaudotos Maironio lietuvių literatūros muziejaus sukauptos nuotraukos

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s

%d bloggers like this: