Nespoksok – daryk kažką!

Arnoldas Bukelis
arnoldas.bukelis@gmail.com

„Darbščiųjų rankų būrelis“ – taip juokaudami apibūdinome save. Žirklės, klijai, įvairių spalvų žymeklių, krūva laikraščių bei žurnalų, A3 formato lapas ir 40 minučių – tiek laiko turėjome atsakyti i pagrindinį klausimą, iškeltą paskaitos metu – kaip pagerinti Vytauto Didžiojo universiteto atmosferą. Ne tik kaip, bet ir ką reikėtų keisti norint, kad VDU bendruomenė gyventų visavertį gyvenimą.
Kaip ir tikėtasi, kiekvienas iš mūsų pasiruošė skirtingai, tačiau visi sutarėme, jog keistis reikia. Visų pirma privalo keistis studentas, juk be jo ir universiteto bendruomenės nekažkiek teliktų…
Galima studijuoti keliais būdais: ateiti į universitetą, „atsėdėti“ paskaitose ir išeiti, na gal dar „pasilabinti“ su keliais draugais, išgerti kavos (beje tai puiki pradžia – juk coffee connecting people!). Antras būdas – šiek tiek sudėtingesnis, nes reikalauja nemažai laiko (ar dar turime laisvo laiko?): jis apima norą padėti spręsti problemas, kurių, be abejo, turi ir VDU, taip pat domėjimąsi kas vyksta, kodėl ir už ką.
„Less books – more practices“ ( mažiau knygų – daugiau praktikos) – tokia buvo pagrindinė mano idėja. Išties lietuvaičiai, studijuojantys Vakarų šalių universitetuose, akcentuoja komandinį darbą, projektų kūrimą bei rašymą, diskusijas. Per 5-erius studijavimo metus VDU paskaitų modelis „dėstytojas šneka, auditorija tyli, dėstytojas baigia paskaitą“ pasitvirtino kone 80 procentų. Žinoma kai studentų skaičius svyruoja nuo 30 iki 150, vargu ar galima tikėtis produktyvios diskusijos. Galbūt būtų galima išskirstyti studentų srautus mažesnėmis grupėmis, galbūt…
Kita idėja buvo studentus perkelti iš oficialios aplinkos. t. y. universiteto, į neformalią, pvz., paskaitos gamtoje (na, kur čia matai gamtą, – turbūt paklaus ne vienas), tačiau niekada nepamiršiu paskaitos Nemuno saloje – vėjas teigiamai stimuliuoja smegenų veiklą. Rudenį, žiemą galima būtų rengti diskusijas kad ir studentų pamėgtame „Džem Pub‘e“, o kad neįvyktų masinis „Džem‘o“ šturmas, EVF studentai eitų pirmadieniais, PMDF – antradieniais ir t. t. Žinoma ši idėja galbūt ir utopinė, bet pats faktas, kad aplinką retkarčiais reikia keisti – neabejotinas.
Bendrauti, klausti, domėtis – šie žodžiai įeina į komunikacijos sąvokos esmę. Juk išties nemažai dalykų priklauso ir nuo pačio studento. Tačiau ir dėstytojai neturėtų pamiršti, kad tik gražiai šypsotis, perskaityti medžiagą iš kompiuterio ar popieriaus lapų ir palinkėti geros dienos neužtenka. Geras dėstytojas motyvuoja studentą veikti, jis turi tapti savotišku idealu parodydamas visas savo žinias, erudiciją ir charizmą.

This slideshow requires JavaScript.

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s

%d bloggers like this: